Rankos paspaudimas. 

 

Šis gestas atėjo iš tolimos praeities. Jau senovėje žmogus, sutikęs kitą asmenį, sveikindavosi iškėlęs rankas. Vėliau toks rankų mostas rodydavo, kad žmogus neturi ginklo, o jo tikslai - geranoriški. Bėgant laikui, rankų gestai keitėsi. Pasveikinimo ženklu tapo prie širdies priglausta ranka, galiausiai rankos paspaudimas.

 

Rankos paspaudimas. Ką byloja apie žmogų?

Kai sveikindamasis žmogus abiem rankomis suima pašnekovo dešiniąją – taip asmuo parodo savo nuoširdumą ir betarpiškumą. Tačiau pašnekovo reakcija gali būti priešinga. Vos pažįstamas žmogus suabejos tokio rankos paspaudimo tikrumu ir asmens nuoširdumu, priešingai – pastarasis pasirodys jam įtartinas. Taigi taip derėtų sveikintis tik su artimu bičiuliu.

Itin nemalonu sveikintis su žmogumi, kurio delnas šaltas, drėgnas ir suglebęs – tarsi be jokios gyvybės. Tiesiog nemalonu tokią ranką liesti. Tokių rankų „šeimininkai“ paprastai būna minkšto charakterio, į drovumą ir nervingumą linkę žmonės. Nors patys veikiausiai taip nemano.

Itin stiprus spustelėjimas. Tai netgi ne paspaudimas, o suspaudimas. Paprastai taip elgiasi grubūs, netaktiški, į agresyvumą linkę žmonės, kurie savo pranašumą ir autoritetą rodo jėga. Tegul ir pasąmoningai. Toks paspaudimas dažniausiai nuteikia nemaloniai. 

 

​

 

​